Išgyvename nelengvą laikotarpį – jau trečius metus bandome įveikti pandemiją, kuri sukėlė nemažai streso dėl savo ir artimųjų sveikatos, o vasario pabaigoje prie šių išgyvenimų prisidėjo ir nerimas dėl karo grėsmės.

„Dažnai vyrai tiesiog nemato reikalo kalbėtis“, – pastebi jau daugiau nei metus uostamiestyje veikiančios emocinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius.

Nuo 2022m. sausio 20 dienos Klaipėdoje startavo psichoterapinės pagalbos vyrams grupė. Ši grupė yra pusiau uždaro tipo. Terapiniai susitikimai vyksta 2 kartus per mėnesį, vakarais nuo 18:30 iki 20:30.

Įvairūs sunkumai užklumpa nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, tačiau, informacijos apie pagalbą vyrams visuomenėje yra nedaug, o ir patys vyrai yra nelinkę kalbėti apie savo išgyvenimus.

Vyrams nuo pat vaikystės nebuvo rodoma, kad visos emocijos yra legalios, o užspaustos emocijos ilgainiui arba pratrūksta, arba yra nuskandinamos.

Vyrai, nuo seno atstovaujantys stipriajai visuomenės daliai, jau seniai nėra stiprioji lytis. Net ir gyvena jie 11 metų trumpiau nei moterys.
Kodėl?

Specialistai pastebi, kad prastą vyrų emocinę sveikatą šiandien dažnai lemia tinkamų autoritetų ir pavyzdžių neturėjimas vaikystėje bei skaudžios patirtys. Patiriamas stresas dažnai virsta vidine agresija, kuri gali tapti pavojingo ar net destruktyvaus elgesio priežastimi.

Pagrindiniai depresijos požymiai, liūdesys ir nerimas, yra būdingi tiek vyrams, tiek moterims. Vyrai dažniausiai nėra linkę kalbėti apie depresiją, o juo labiau – ieškoti pagalbos.

90 proc. smurto artimoje aplinkoje patiria moterys. Vyrų, patiriančių smurtą, yra gerokai mažiau, bet jų yra. Kita vertus, šie skaičiai nurodo tik užregistruotus atvejus, o kiek jų lieka šešėlyje?

Vyrų emocijos, jų kilmė ir pasekmės, skirtingos moterų ir vyrų kalbos bei jų santykių problemos. Apie jas dalinasi ilgametę darbo patirtį turintis psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Pasak psichoterapeuto Lapino, vyrų emocijos ir jų slopinimas šiuolaikiniame pasaulyje vis dar yra nesvetimas.