Vyrams nuo pat vaikystės nebuvo rodoma, kad visos emocijos yra legalios, o užspaustos emocijos ilgainiui arba pratrūksta, arba yra nuskandinamos, portalui LRT.lt sako pagalbos linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius. Anot jo, egzistuoja nesugriaunamo ir nepalūžtančio vyro stereotipas, o tai trukdo vyrams išdrįsti kreiptis pagalbos.

Pagalbos linija lapkritį švęs vienų metų veiklos gimtadienį, per šį laiką savanoriai sulaukė daugiau nei 2 tūkstančių skambučių ir laiškų su pagalbos prašymais.

D. Docius portalui LRT.lt pasakoja, kad bene daugiausia – apie 14 proc. – skambinančiųjų kreipiasi dėl santykių problemų – arba su antrąja puse, arba su tėvais. Skambinantieji taip pat išskiria tokius sunkumus kaip socialinė izoliacija, maždaug 5 proc. vyrų skundžiasi psichikos sveikatos iššūkiais ir nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle.

Itin įdėmiai linijos savanoriai stebi didesnės rizikos skambučius, kai įžvelgiama savižudybės rizika, – tokie skambučiai sudaro maždaug 3 proc. Pasak D. Dociaus, maždaug ketvirtadalis skambinančių vyrų kreipiasi dėl psichikos sveikatos sutrikimų.

Nenori būti našta, išgyvena dėl santykių

Kaip portalui LRT.lt sako D. Docius, neretai vyrai nesusitaiko su įvykusiomis skyrybomis ir gyvenimu vienatvėje, nesugeba prisitaikyti ir nenori kurti kitų santykių, yra tarsi užstrigę praėjusiuose santykiuose.

„Nemažai vyrų sako, kad gyvenimas sugriuvo, kad nebežino, ko griebtis, nebemato prasmės. Dalis labai išgyvena dėl nutrūkusio arba sumenkusio santykio su vaikais, nemažai skambinančiųjų sako, kad po skyrybų nebeturi jokio turto, ryšio su vaikais arba tas ryšys sumenko, o kai kuriais atvejais įžvelgia, kad buvusi žmona nelabai nori prileisti prie bendrų vaikų“, – istorijomis dalijasi pagalbos linijos vadovas.

Anot jo, tokiais atvejais ypač sudėtinga „atverti akis, kad gyvenimas tuo nesibaigia“, kadangi neretai ir jauni vyrai nurašo likusį gyvenimą, nes vieni santykiai sugriuvo ir nebeturi jėgų kurti kitus. Kartais, sako D. Docius, santykiai suprastėja dėl darbo išeivijoje arba dėl to, kad šeimai buvo skiriama per mažai laiko.

Kiti kreipiasi ir dėl prarasto darbo, sunkios finansinės padėties, vienatvės jausmo ar konfliktų su vadovais, šeimos nariais. Pavyzdžiui, vienas vyras savanoriams pasakojo apie depresyvią nuotaiką ir liūdesį – jis gyvena su mama ir, nors norėtų gyventi atskirai, tam nėra galimybių.

„Jis neturi darbo, turi skolų, todėl jaučiasi amžiname cikle – norėtų išeiti iš mamos namų, nes yra gana solidaus amžiaus, bet jaučiasi mamos manipuliuojamas ir tuo pat metu jos varomas, nežino, kur trauktis. (…) Jis jaučiasi atsidūręs savo problemos kilpoje, kur viskas sukasi ratu ir nieko neišeina padaryti“, – teigia D. Docius.

Kiti vyrai ieško paramos, sužinoję apie ligą: „Vienas vyras pasidarė tyrimus ir sužinojo, kad jam yra trečios–ketvirtos stadijos vėžys, o jis jaunas, nenori kankinti savo šeimos, todėl svarsto galimybę keliauti į kalnus ir ten tragiškai pabaigti gyvenimą, kad nebūtų kitiems našta.“

Visą straipsnį galite rasti:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1529121/nuo-noro-pasitraukti-i-kalnus-iki-issiventiliavimo-del-kovidines-situacijos-pagalbos-vyrams-linijoje-isgirsta-visko

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.